Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, kaip elgtis pamačius gyvatę ir ką daryti, jei nepavyko išvengti jos įkandimo.
Įgėlus gyvatei, stenkitės nejudėti
„Lietuvoje gyvena vienintelė nuodingųjų gyvačių rūšis − paprastoji angis, kuri nėra labai pavojinga. Tad įkirtus gyvatei patariu nepanikuoti, – sako Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus vedėja Alytė Žilienė. − Svarbiausia yra nedaryti staigių judesių, nes judant nuodai greičiau išsivaikšto organizme. Jei yra galimybė, žaizdą kuo greičiau nuplaukite ir uždėkite ant jos šaltą kompresą, nuo įkastos galūnės nuimkite veržiančius daiktus (pavyzdžiui, žiedus, apyrankes). Gyvatės įgeltas žmogus kiek įmanoma skubiau turi kreiptis pagalbos į medikus.“
Gyvatės nuodai organizme pradeda veikti maždaug po 20 minučių nuo įkandimo. Žmogų ima pykinti, jam darosi silpna, skauda galvą, kankina troškulys.
Ko negalima daryti įkandus gyvatei? Negalima pakelti pažeistos galūnės aukščiau širdies lygio. Tai tik padės nuodams greičiau išplisti organizme. Nerekomenduojama įgeltos galūnės užveržti, nes tai gali sukelti gangreną. Nebandykite iš žaizdos čiulpti nuodų, nes per pažeistą burnos gleivinę jie gali patekti į kraują.
Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Susitikę ją neerzinkite, nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda. Geriau ramiai pasitraukite į šalį arba palaukite, kol gyvatė pati atsitrauks. Nekiškite rankų į dreves ir olas, o prieš kišdami jas į samanas ar žolę, sėsdamiesi miške ant kelmo atidžiai apsidairykite. Eidami į mišką būtinai apsiaukite aukštus guminius batus, apsirenkite standžios austinės medžiagos drabužiais.
Per metus Lietuvoje nuo gyvačių nukenčia 65–70 žmonių. Daugiausia gyvatės įkandimų užregistruojama Dzūkijoje. Ypač pavojingi gyvačių nuodai vaikams. Vaikai sveria nedaug, todėl didelė nuodų koncentracija jų organizme kelia didelį pavojų sveikatai.
Elvyra Sabalytė
Utenos visuomenės sveikatos centro
Vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene)
